Ar emocinis raštingumas sąlygoja vaikų ateities pasiekimus?

Emocija yra tarsi kibirkštis, kuri per 6 sekundes užsiplieskia ir jei ją „pagauname“ ir įvardiname – tai tampa jausmu. Kaip dažnai sugebame „pagauti“, kitaip tariant, suvokti, įsisąmoninti savo jausmus ir analizuoti juos? O kiek apie tai žino vaikai? Ir ar jiems svarbu apie tai žinoti?

Kalbėti apie emocijas su vaikais pradedama vis dažniau ir kalbama apie tai iš ties ankstyvame amžiuje, pirmojo septynmečio antroje pusėje.

2017 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigojo mokyklas skirti pamoką per savaitę emocinio raštingumo ugdymui, patyčių prevencijai, tarpusavio supratimui ir bendravimui skatinti. Ir visgi tai nėra pakankama, kad mūsų vaikai būtų emociškai raštingi, ilgokai uždelsta ir turime stiebtis lyginant su kitomis šalimis.

Šiais, 2020 m. “Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai <…> pranešė, kad atnaujinant ugdymo turinį vienas pirmųjų darbų – parengtos ir patvirtintos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, kuriose <…> numatyta, kad pagrindiniai gebėjimai, naudojami ugdymo rezultatams aprašyti, yra socialinis, jausminis ir sveikos gyvensenos gebėjimai. Šie gebėjimai suprantami kaip asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata. Socialiniai, jausminiai ir sveikos gyvensenos gebėjimai padeda siekti savo gyvenimo tikslų, kurti darnius santykius šeimoje ir prasmingai veikti platesniame socialiniame ir kultūriniame kontekste.” http://alkas.lt/2020/06/27/r-sarknickas-musu-ateities-gyvenimas-yra-ir-lietuvos-svietimo-rankose/

Šiuo metu mokytojai, tėvai gilinasi į šią sritį ir tarsi paraleliai kartu su vaikais mokosi suprasti, įvardyti ir analizuoti savo emocijas, jausmus, nuotaikas. Informacijos šia tema apstu tiek internetinėje erdvėje, tiek seminaruose, knygose, tad verta tiesiog atsirinkti.

Tarptautiniame PSsmile projekte jau greitu metu planuojama pasiūlyti gerosios praktikos pavyzdžius, veiklas, leidžiančias ugdyti socio-emocinius įgūdžius (tiek vaikams, tiek suaugusiems), teorinius ir praktinius seminarus, sukurti mobiliąją programėlę socio-emocinius įgūdžių ugdymui  ir taip visuomenei pateikti visą susistemintą medžiagą 6 kalbomis.

Praėjusį penktadienį, rugsėjo 18 d., vyko internetinė paskaita „Emocinio raštingumo svarba ir ugdymas“, kurią organizavo dvi institucijos bendradarbiaujančios projekte Lietuvoje (VšĮ „eMundus“ ir VšĮ Mano šeimos akademija) ir kurioje psichologė Vilma Milašiūnaitė dalinosi žiniomis apie emocinio raštingumo svarbą bei ugdymą, sukvietusi ne vienos Lietuvos mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos mokytojus bei tėvelius.

„Po karantino laikotarpio, vasaros atostogų adaptacinis laikotarpis sunkus. Ir šiame emociniame fone vaikams gali būti išties sunku, o visa tai sąlygoja mokymosi motyvaciją, mokymosi rezultatus. Siūlyčiau, kad rugsėjo mėnesio tikslu mokykloje taptų idėja ir veiklos išvesti mokinius iš tos nemotyvacinės stadijos, ypač tuos, kurie tai reiškia netinkamu elgesiu, provokuojant aplinkinius, neįsitraukia, nesigilina į užduotis, nesilaiko taisyklių, veliasi į konfliktus ar prisiima aukos vaidmenį. O tiesiausias kelias – emocijų raštingumo ugdymas.“ – paskaitoje sakė Vilma.

Paskaitoje buvo pasakojama apie žmogaus emocijų, motyvacijos, sprendimų priėmimo ir elgesio sąveiką, apie smegenų veiklą susijusią su jausmais. Psichologė pristatė sveiką vaiko emocinę raidą, primenant, kad pyktis nėra nei gera, nei bloga emocija. Viskas priklauso, kaip vaikas išmoksta jį reikšti. „Jausti jausmus, bet kokius jausmus yra normalu. Tik nenormalu, jei elgiamasi netinkamai.“ – sakė Vilma. Tokiu atveju padeda emocijų nusiraminimo strategijos, emocinių ir elgesio sunkumų raidos supratimas.

Psichologės teigimu, daugiausiai sunkumų turintys vaikai dažniausiai negeba įvardyti savo emocijų, nes žino tik tris, jų nuomone, jausmų, savijautos, emocijų pavadinimus – gerai, blogai, normaliai. Tad mokytis įvardyti jausmus, plėsti jausminių žodžių žodyną – yra pirmas žingsnis. Taip pat mūsų, suaugusių uždavinys, jiems padėti, išaiškinti, o ir patiems būti pavyzdžiu.

Pagal emocijų raidos etapus pradinukai jau turėtų atpažinti tikrai daug emocijų – 50-60 emocijų. Kuo daugiau jis jų gali įvardyti, suvokti, tuo geriau jas valdo, tuo gali pasiekti geresnius rezultatus. Mes dažnai apsiribojame 5-6 emocijas apibūdinančiais žodžiais.

Paskaitos metu buvo pristatytas Emocijų matuoklis, kaip vienas iš būdų mokytis įvardyti jausmus. Pristatytas metodas, kaip jį taikyti pamokų metu susideda iš 5 žingsnių: atpažinti nuotaikas, suprasti, įvardyti savo nuotaiką, reikšti savo nusiteikimą, reguliuoti nuotaiką. Ir čia vaikus galima mokyti, kad mes galime valdyti savo nusiteikimą, supažindinti su emocijų reiškimo strategijomis bei susitarti, kaip mes išreikšime emocijas mokykloje, nes paprastai namuose, pas senelius ar kitose aplinkose mokiniams leidžiama išreikšti savo emocijas skirtingai.

Pedagogus kartais varžo tokių metodų naudojimas, nes tam reikia laiko. Tačiau kartais pakanka tokį emocijų matuoklį kaip plakatą pakabintą ant sienos turėti klasėje ir jį naudoti kaip pagalbinę priemonę nebūtinai visose situacijose ir nebūtinai visiems, o galbūt tik tikslingai pasirinktose situacijose arba tuo metu vaikams, kurie, pavyzdžiui, ateina į klasę sudirgę iš namų, vaikams, kurie turi emocinių sunkumų.

Nėra lengva gilintis į kito emocijas, tačiau tai veikla, kuri duoda tikrai vertingus rezultatus ne tik tam, kuriam padedam mokytis, bet ir tam, kuris moko. Po kelių metų, o  kartais ir po keleto mėnesių vaikas pasikeičia visiškai, nes žingsnelis po žingsnelio gilindamasis į save išsiugdo emocinį raštingumą ir sugeba tiek savo, tiek kitų jausmus atpažinti, įvardyti ir priimti. „Net ir labai destruktyvus vaikas nori būti geras, laikytis susitarimų, tačiau jam tiesiog nepavyksta. Kuo daugiau taikoma emocinio raštingumo ugdymo priemonių, tuo daugiau galimybių vaikui jaustis sėkmingu, tinkamai išreikšti save mokymosi ir kitose gyvenimo veiklose.“ – pabaigė internetinę paskaitą Vilma ir toliau atsakinėjo į Zoom virtualiame kambaryje susirinkusių mokytojų ir tėvelių klausimus.

Ši internetinė paskaita viena iš tarptautinio projekto PSsmile veiklų, skirtų mūsų asocijuotų partnerių - mokyklų mokytojams. Manome, kad tai aktualu ir to svarbą rodo ir penktadienio popietę po pamokų ar darbų pabaigoje susirinkusių mokytojų, tėvelių ir kitų susirinkusiųjų kiekis. Per 30 dalyvių stebėjo paskaitą tiesiogiai ir daugiau kaip tiek vaizdo įrašą peržiūrėjo VšĮ „eMundus“ socialinio tinklo Facebook paskyroje. Apie planuojamas paskaitas, mokymus, sukurtų emocinio raštingumo metodikų testavimą galima sužinoti ir sekti VšĮ „eMundus“ ir PSsmile projekto socialinius tinkluose.